Jogos istorija ir esmė: dvasinė praktika šiuolaikinei moteriai

Jogos istorija driekiasi per tūkstantmečius – tai gilios transformacijos kelias, kurio metu ji išaugo į vieną iš svarbiausių pasaulyje sveikatingumo ir savęs pažinimo praktikų. Nors daugelis jos ištakų yra apgaubtos paslaptimis, dėl žodinio mokymų perdavimo iš kartos į kartą, šiuolaikiniai tyrimai bei archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad joga buvo praktikuojama jau 5000 metų pr. Kr., o kai kurios teorijos teigia, jog jos šaknys gali siekti net 10 000 metų.

Žodis „joga“ iš sanskrito kalbos yra verčiamas kaip „jungtis“, „sąjunga“, „vienybė“. Tai ryšis tarp kūno, proto ir dvasios, taip pat žmogaus ir visatos, ir asmeninio „aš“(Ego) su aukštesniąja sąmone.

Manoma, kad jogos pradininkas yra išminčius Patandžalis, kuris sudėjo ir struktūrizavo jogos filosofiją į garsųjį „Joga Sutrų“ traktatą. Visa jogos sistema sukurta remiantis senoviniais Vedų raštais, Upanišadomis, Bhagavad Gita ir Joga Sutromis. Šie tekstai pateikia ne tik fizinių pratimų (asanas), bet ir etinių gairių, kvėpavimo technikų (pranajama), koncentracijos, meditacijos bei savęs pažinimo praktikų pagrindus.

Per šimtmečius joga evoliucionavo ir prisitaikė prie įvairių kultūrų bei laikmečių, tačiau jos esmė – siekis vidinės ramybės ir harmonijos – išliko nepakitusi.

Šiuolaikinė moterų joga ne tik stiprina kūną, bet ir padeda atrasti vidinę ramybę, mažinti stresą ir puoselėti moterų sveikatą. Praktikuodamos jogą, moterys gali geriau pažinti save, sustiprinti savo kūną ir dvasią, o taip pat mėgautis harmonija kasdienybėje.

Kviečiu prisijungti prie jogos moterims Vilniaus rajone!

Tvarkaraštis